Edukacinė kelionė-stažuotė Vokietijoje
2012.12.12 09:36:00
2012 metų gruodžio 3 - 8 dienomis įvyko projekto „Pradinio ugdymo tobulinimas" veiklos „Pradinių klasių mokinių praktinių, problemų sprendimo gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo patirtis Vokietijoje" kvalifikacinė stažuotė, kurią organizavo Ugdymo plėtotės centras. Į šią kelionę važiavau ir aš, Ilgižių pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė Ingrida Račickienė. Stažuotės tikslas - plėtoti pradinių klasių mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų kompetencijas, reikalingas veiksmingesniam pradinių klasių mokinių kūrybiškumo, problemų sprendimo ir praktinių gebėjimų ugdymui.
Vokietiją sudaro 16 federacinių žemių, o kiekvienoje jų veikia savarankiška švietimo sistema. Ministerijos lygiu nustatomi standartai, tačiau kiekviena žemė turi savo įstatymus, tvarką. Stažuotės metu Vokietijos Federacinėje švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijoje buvo pristatyta pradinio ugdymo pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, taikomų metodų bei formų įvairovė Vokietijoje. Pranešimą apie pradinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimą Vokietijoje skaitė Ankstyvosios pedagogikos instituto atstovė. Viešėdami Lietuvos ambasadoje Berlyne sužinojome apie lietuvišką privačią mokyklą Vokietijoje - Vasario 16-osios gimnaziją (Heseno žemėje). Sostinėje lietuviškų mokyklų nėra. Tėvai savaitgaliais patys veža vaikus į savaitgalio mokyklėles. Ambasada remia knygomis, vadovėliais.
Naudingiausia patirtis - lankymasis Berlyno pradinėse mokyklose. Vizitų metu buvo pristatyta įstaigų ugdymo patirtis plėtojant mokinių problemų sprendimo gebėjimus, kūrybiškumą ir praktinius įgūdžius. Stebėjome ugdymo procesą, mokymosi strategijas, metodus, ugdymo aplinką. Susipažinome su mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų bendravimo ir bendradarbiavimo praktika.
Mokyklų patirtis labai įvairi, nes Pradinė mokykla Vokietijos sostinėje yra kaip atskiras vienetas. Mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 5 su puse arba nuo 6 metų. 1-os ir 2-os klasės dažniausiai yra jungtinės. Nėra vertinama pažymiais, vertinimas tik žodinis. Nuo 3-ios klasės vertinama pagal tėvų prašymą, o nuo 4-os klasės jau visose mokyklose mokinių pasiekimai vertinami pažymiais. Galioja šešiabalė pažymių sistema. 1 (vienetas) yra aukščiausias pažymys. Pradinis ugdymas trunka 6 metus. Mokiniai baigia 10 klasių, po to trejus metus privaloma lankyti vidurines, vakarines mokyklas, gimnazijas, kol sukaks 18 metų. Tėvai gali rinktis valstybines ar privačias mokyklas. Švietimo sistema skirstoma į ikimokyklinį ugdymą, pradinį ugdymą, aukštojo mokslo studijas ir tęstinį mokymą. Mokyklose veikia prailgintos dienos grupės - 6-12 metų vaikams. Jos įvairiai apmokamos: 1 dalį moka tėvai, kitą - socialiai remtinoms šeimoms viską užmoka valstybės federacinė žemė.
Mokiniai, turintys specialių ugdymosi poreikių, mokosi tam pritaikytoje mokykloje, kuri apima daug mokyklų po vienu stogu. Mokykloje labai didelis dėmesys skiriamas profesiniam orientavimui. Mokiniai pradeda žiūrėti į veiklas kaip į profesiją. Akademinis mokymasis „nueina" į antrą planą.
Mokytojas klasėje dažniausiai turi bent vieną pagalbininką. Klasės auklėtojo darbą po pamokų dirba kitas (turintis auklėtojo išsilavinimą) pedagogas. Berlyno mokyklose daug erdvės, turtinga materialinė bazė ir labai įvairi ugdomoji aplinka - ramybės, sporto, sodo ir daržo, maisto gaminimo, kompiuterių, skaitymo ir kt. kambariai.
Pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai Vokietijoje rengiami aukštosiose mokyklose, tobulinasi kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Baigę ketverių metų studijas specialistai 2 metus atlieka praktiką. Mokytojo darbą vertina ir Mokyklos inspekcija - taip vadinamas išorės auditas. Remiantis audito išvadomis, kiekviena mokykla planuoja kvalifikacijos kėlimo kryptis. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas - ne mokytojų pareiga, bet jų pasirinkimas.
Laisvo laiko turėjome labai mažai, bet aplankėme Potsdame esančius Sanssouci rūmus ir parką, Reichstagą (Vokietijos parlamento būstinę). Turėjome galimybę susipažinti su Berlynu vaikščiodami pėsčiomis.
Džiaugiuosi suteikta galimybe susipažinti su švietimo sistema, kuri yra vykdoma Vokietijoje. Sėkmės atvejus taikysiu savo darbe ir pasidalinsiu gerąja patirtimi su kolegomis.
Ingrida Račickienė, Pradinių klasių mokytoja metodininkė
Vokietiją sudaro 16 federacinių žemių, o kiekvienoje jų veikia savarankiška švietimo sistema. Ministerijos lygiu nustatomi standartai, tačiau kiekviena žemė turi savo įstatymus, tvarką. Stažuotės metu Vokietijos Federacinėje švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijoje buvo pristatyta pradinio ugdymo pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema, taikomų metodų bei formų įvairovė Vokietijoje. Pranešimą apie pradinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimą Vokietijoje skaitė Ankstyvosios pedagogikos instituto atstovė. Viešėdami Lietuvos ambasadoje Berlyne sužinojome apie lietuvišką privačią mokyklą Vokietijoje - Vasario 16-osios gimnaziją (Heseno žemėje). Sostinėje lietuviškų mokyklų nėra. Tėvai savaitgaliais patys veža vaikus į savaitgalio mokyklėles. Ambasada remia knygomis, vadovėliais.
Naudingiausia patirtis - lankymasis Berlyno pradinėse mokyklose. Vizitų metu buvo pristatyta įstaigų ugdymo patirtis plėtojant mokinių problemų sprendimo gebėjimus, kūrybiškumą ir praktinius įgūdžius. Stebėjome ugdymo procesą, mokymosi strategijas, metodus, ugdymo aplinką. Susipažinome su mokinių, mokytojų, tėvų, švietimo pagalbos specialistų bendravimo ir bendradarbiavimo praktika.
Mokyklų patirtis labai įvairi, nes Pradinė mokykla Vokietijos sostinėje yra kaip atskiras vienetas. Mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 5 su puse arba nuo 6 metų. 1-os ir 2-os klasės dažniausiai yra jungtinės. Nėra vertinama pažymiais, vertinimas tik žodinis. Nuo 3-ios klasės vertinama pagal tėvų prašymą, o nuo 4-os klasės jau visose mokyklose mokinių pasiekimai vertinami pažymiais. Galioja šešiabalė pažymių sistema. 1 (vienetas) yra aukščiausias pažymys. Pradinis ugdymas trunka 6 metus. Mokiniai baigia 10 klasių, po to trejus metus privaloma lankyti vidurines, vakarines mokyklas, gimnazijas, kol sukaks 18 metų. Tėvai gali rinktis valstybines ar privačias mokyklas. Švietimo sistema skirstoma į ikimokyklinį ugdymą, pradinį ugdymą, aukštojo mokslo studijas ir tęstinį mokymą. Mokyklose veikia prailgintos dienos grupės - 6-12 metų vaikams. Jos įvairiai apmokamos: 1 dalį moka tėvai, kitą - socialiai remtinoms šeimoms viską užmoka valstybės federacinė žemė.
Mokiniai, turintys specialių ugdymosi poreikių, mokosi tam pritaikytoje mokykloje, kuri apima daug mokyklų po vienu stogu. Mokykloje labai didelis dėmesys skiriamas profesiniam orientavimui. Mokiniai pradeda žiūrėti į veiklas kaip į profesiją. Akademinis mokymasis „nueina" į antrą planą.
Mokytojas klasėje dažniausiai turi bent vieną pagalbininką. Klasės auklėtojo darbą po pamokų dirba kitas (turintis auklėtojo išsilavinimą) pedagogas. Berlyno mokyklose daug erdvės, turtinga materialinė bazė ir labai įvairi ugdomoji aplinka - ramybės, sporto, sodo ir daržo, maisto gaminimo, kompiuterių, skaitymo ir kt. kambariai.
Pedagogai ir švietimo pagalbos specialistai Vokietijoje rengiami aukštosiose mokyklose, tobulinasi kvalifikacijos kėlimo seminaruose. Baigę ketverių metų studijas specialistai 2 metus atlieka praktiką. Mokytojo darbą vertina ir Mokyklos inspekcija - taip vadinamas išorės auditas. Remiantis audito išvadomis, kiekviena mokykla planuoja kvalifikacijos kėlimo kryptis. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas - ne mokytojų pareiga, bet jų pasirinkimas.
Laisvo laiko turėjome labai mažai, bet aplankėme Potsdame esančius Sanssouci rūmus ir parką, Reichstagą (Vokietijos parlamento būstinę). Turėjome galimybę susipažinti su Berlynu vaikščiodami pėsčiomis.
Džiaugiuosi suteikta galimybe susipažinti su švietimo sistema, kuri yra vykdoma Vokietijoje. Sėkmės atvejus taikysiu savo darbe ir pasidalinsiu gerąja patirtimi su kolegomis.
Ingrida Račickienė, Pradinių klasių mokytoja metodininkė


